Tyrimo tikslai:

1. Įvertinti Kolektyvinio administravimo direktyvos įgyvendinimu sukeltus pokyčius nacionalinei kolektyvinio administravimo sistemai;
2. Pasiūlyti sprendimus, kaip bei nacionalinėje teisinėje praktikoje rasti optimalų reguliavimą.

Svarbiausios tyrimo išvados:

1. Šiuo metu kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos skaidrumas, kartu ir jų priežiūros veiksmingumas yra neigiamai įtakojamas tos aplinkybės, jog asociacijos tiek viešai, tiek Kultūros ministerijai teikia skirtingo turinio ir išsamumo informaciją, o kai kurios asociacijos nepateikia netgi įstatyme nurodytos informacijos. <…> pabrėžtina, kad realus kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos viešumo ir skaidrumo veiklos užtikrinimas bus priklausomas nuo konkretaus teikiamos informacijos sąrašo, kurį turės patvirtinti Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat Vyriausybės įgaliotai institucijai rekomenduotina įdiegti vieningą elektroninę skaidrumo ataskaitų duomenų bazę ir sudaryti KAO galimybę teikti duomenis į šią duomenų bazę elektroniniu būdu.
2. Naujų asociacijų įsisteigimo poveikis priklauso nuo to, ar naujai įsisteigusi asociacija vykdo kolektyvinio administravimo veiklą srityje, kurioje anksčiau teisės nebuvo kolektyviai administruojamos, ar srityje, kurioje jau anksčiau veikė kita kolektyvinio administravimo asociacija. Nors konfliktinės situacijos tarp KAA ir naudotojų, dėl šių grupių priešingų interesų, tikėtinos visais atvejais, tačiau naujai įsteigtos asociacijos veikla administruojant tas pačiais teises, kurias administruoja anksčiau įsteigta asociacija, suteikia papildomą problemų lygmenį (svarbiausia iš kurių – repertuarų atribojimo problema). Lietuvos atveju, trys paskutinės įsteigtos asociacijos (AVAKA, NATA ir GRETA) įsisteigė ir veikia srityse, kuriose jau veikė ankstesnės kolektyvinio administravimo asociacijos. Tai sukėlė konfliktines situacijas tarp anksčiau veikusių ir naujai įsteigtų asociacijų, kurios nėra galutinai išspręstos iki šiol. Kūrinių ir gretutinių teisų objektų naudotojų požiūriu, susiklosčiusi situacija, kai kelios asociacijos administruoja tos pačios teisių turėtojų grupės teises, yra žalinga jų interesams, tai taip pat sukėlė papildomų konfliktinių situacijų tarp naudotojų ir kolektyvinio administravimo asociacijų.

Svarbiausios tyrimo rekomendacijos:

1. Rekomenduotina papildyti Vyriausybės įgaliotos institucijos kolektyvinio administravimo subjektų atžvilgiu galimų taikyti sankcijų sąrašą. Kadangi Kultūros ministerijai turi būti suteikta galimybė taikyti veiksmingas ir operatyvias sankcijas ir įvertinant proporcingumo principą, rekomenduotina Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikti teisę kolektyvinio administravimo subjektams taikyti administracinę atsakomybę už jų atliktus ATGTĮ ar kitų teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimus. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, nustatant, kad administraciniu nusižengimu laikoma ir administracinę atsakomybę kolektyvinio administravimo subjektų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatytų pareigų nevykdymas.

Tyrimą atliko: ūkio subjektų grupė, susidedanti iš prof. dr. Jūratės Usonienės ir prof. dr. Ramūno Birštono.

Atlikimo metai: 2016

Visas tyrimas: Galimybių studija KOLEKTYVINIO TEISIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMOS PERTVARKA