Tyrimo tikslas: Išanalizuoti tris pagrindinius architektūros viešojo administravimo sistemos lygmenis:

1. valstybės lygmenį, kurį sudaro valstybės institucijų veikla;
2. vietos savivaldos (savivaldybių) lygmenį, apimantis savivaldybių institucijų ir konkrečių valstybės tarnautojų (administracijos direktorių ir vyriausiųjų architektų) veiklą;
3. profesinės savivaldas.

Tyrimo santrauka:

Tyrimo išvados:

1. Valstybės institucijos stokoja įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose užtikrinti įstatymų viršenybės principo laikymąsi.
2. Architektūros srityje priimamuose valstybės institucijų įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pasigendama teisės normų aiškumo, taip pat pačių teisės aktų tarpusavio suderinamumo, pastebėtos ir piktnaudžiavimo valdžia apraiškos.
3. Glaudesnio valstybės institucijų bendradarbiavimo ir tarnybinės pagalbos, veiklos skaidrumo stoka taip pat yra svarbios priežastys, lemiančios architektūros viešojo administravimo sistemos veikimo nesklandumus ir kokybės trūkumus.
4. Istoriškai susiformavusi savivaldybės (miesto) vyriausiojo architekto pareigybė savo esme ir paskirtimi turi tam tikrą dualistinį pobūdį – ji apima tiek viešojo administravimo funkcijas, tiek naujų projektinių sprendinių nustatymą, privalomą statytojams ir jų pasamdytiems kitiems toje teritorijoje veiklą vykdantiems architektams.
5. Pagrindinės sritys, kuriose veikia savivaldybių vyriausieji architektai, yra teritorijų planavimo ir statybos sritys.

Tyrimą atliko:

• Tyrimą organizavo: Architektūros kokybės vystymo asociacija
• Tyrimą atliko: Daiva Bakšienė, Kristina Matvejenkaitė, Dovilė Usavičė

Atlikimo metai: 2017

Visas tyrimas: Architektūros viešosios administracinės sistemos vertinimas