Tyrimo tikslas: įvertinti pokyčius, susijusius su „Kūrybinių partnerysčių“ modelio taikymu mokyklose.
Svarbiausios tyrimo išvados:
- Projektas neabejotinai turėjo įtakos palankesnės kūrybai –„draugiškesnės“ atmosferos kūrimui mokyklose. Pozityviau vertinti ir su lyderyste bei domėjimusi mokymo procesu susiję pokyčiai ir susidomėjimas mokymo procesu. Projekto dalyvių kūrybinio mąstymo gebėjimai taip pat labiau išsiskiria, lyginant su kontroline moksleivių grupe. Moksleiviai, dalyvaujantys projekte, yra labiau motyvuoti, siekia naujų, nepažintų dalykų, geba jungti, sintetinti žinias.
- Tiek prieš prasidedant projekto veikloms, tiek joms pasibaigus, pamokų metu mokytojai retai buvo linkę aptarti su moksleiviais pamokos eigą bei moksleivių savijautą ar įvertinti savo pasiekimus. Nors mokslo metų pabaigoje moksleiviai pozityviau vertino savo mokytojus, kalbėdami, kad yra dažniau skatinami pasakyti savo nuomonę, įsivertinti, kiek išmoko, rečiau teigdami, kad mokytojas „nemėgsta, kai jam prieštarauja“, bendras moksleivių požiūris į savo vaidmenį pamokoje, aktyvumo lygį išliko nepakitęs
- Nors ir susidomėję naujais metodais, mokytojai tik iš dalies numatė taikyti juos ateityje savarankiškai. Pagrindinis veiksnys, sulaikantis pedagogus – laiko sąnaudų pasiruošimui ir tikėtinos naudos santykis. Suvokiama, kad norint stebėti kūrybiškumo apraiškas, moksleiviams nepakanka vien suformuluotos užduoties, reikia ir laiko pačiam procesui. Tačiau ši aplinkybė didelę dalį pedagogų stabdo nuo kūrybiškumą skatinančių metodų naudojimo.
Atlikimo metai: 2014
Visas tyrimas: Pokyčiai, susiję su „Kūrybinėmis partnerystėmis” mokyklose