Tyrimo tikslas: apžvelgti Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo ypatybes, daug dėmesio skiriant virtualių muziejų prieigų naudojimui.
Svarbiausios tyrimo išvados:
- Didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuvos nacionaliniai muziejai organizuodami ir vykdydami savo komunikacinę veiklą, yra finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.
- Organizuojant ir vykdant komunikacinę veiklą Lietuvos nacionaliniams muziejams trūksta aiškiai apibrėžtos komunikacijos strategijos ir planavimo. Nė vienas iš mūsų šalies nacionalinių muziejų neturi atskiro komunikacijos strategiją ir planą reglamentuojančio dokumento, tik LDK valdovų rūmai turi atskiras komunikacijos gaires, kuriomis vadovaujasi kasdienėje savo veikloje. Toks aiškios muziejaus komunikacijos strategijos neturėjimas kelia sunkumų formuluojant konkrečius muziejų komunikacijos tikslus, taip pat ir reguliariai vertinant muziejų komunikacinės veiklos rezultatus.
- Lietuvos nacionaliniai muziejai vis dar nesuvokia socialinių medijų reikšmės ir ten vykstančių komunikacijos principų, todėl ir neišnaudoja interaktyvių priemonių teikiamų galimybių. Nors visi muziejai savo veikloje naudoja įvairias socialinių medijų priemone, stačiau tai daroma gana fragmentiškai, neturint aiškaus supratimo, kam šios socialinių medijų priemonės naudojamos.
- Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvos nacionaliniai muziejai, organizuodami ir vykdydami savo komunikacinę veiklą, šiandien dar vadovaujasi tradicinio muziejaus veiklos principais, apskritai nesiekdami arba neskirdami pakankamai dėmesio „naujosios muziejininkystės“ koncepcijai įgyvendinti.
Tyrimą atliko: Andrius Šuminas
Atlikimo metai: 2014
Visas tyrimas: Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos problematika