Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas

Tyrimo tikslas: apibūdinti kūrybines ekonomines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes ir potencialą.

Tyrimo išvados: 

  1. Remiantis pereinamojo laikotarpio rezultatais galima pasakyti, kad struktūrinių veiksnių poveikis ir ilgalaikio ekonomikos augimo prielaidos neatsiranda savaime. Ekonominės politikos nustatymas ir rinką palaikančių institucijų sukūrimas lemia tai, ar ekonomika sugebės išnaudoti struktūrinį augimo potencialą.
  2. XXI a. ekonomikos pobūdis keičiasi, daugėja žmonių, atliekančių kūrybinį darbą, ir jie sukuria didesnę pridėtinę vertę. Kūrybinis darbas kuria didesnę pridėtinę vertę ir suteikdamas ilgalaikį konkurencinį pranašumą sudaro prielaidas sparčiai augti pajamoms, todėl akivaizdu, kad Lietuvos ekonominė politika turėtų labiau skatinti kūrybinį nei techninį darbą, kad kūrybinis darbas sudarytų vis didesnę ekonomikos dalį.
  3. Lietuvoje kūryba paprastai suprantama siaurąja prasme, kaip vaizduojamasis ar scenos menas ir muzika. Toks požiūris apriboja šalies ekonominės politikos taikymo sritį ir lėtina modernizavimo procesą, nes neįvertinamos visos kūrybinio Lietuvos potencialo teikiamos galimybės.
  4. Kultūros statistika yra mažai nagrinėta tema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ir šiuo metu Europos Bendrijų statistikos biuras (Eurostatas) tik ketina parengti metodines kultūros ir kitos kūrybinės veiklos vertinimo nuostatas.
  5. Darbo metu teko naudoti medžiagą, gautą iš įvairių šaltinių, kuri metodiniu požiūriu nėra vienalytė, todėl pateikiami duomenys gali būti pripažįstami tik kaip pradinis atskaitos taškas vertinant kūrybines ekonomines veiklas ir turėtų būti patikslinti atliekant nuodugnesnę kūrybiniam sektoriui priskiriamų įmonių analizę.
  6. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. kūrybinis sektorius sukūrė 2,0 proc. Lietuvos BVP ir uždirbo 2,1 mlrd. Lt, o kartu su valstybės dotacijomis – 2,4 mlrd. Lt pajamų.
  7. Daugiausia pajamų gavo programinę įrangą ir kompiuterines paslaugas teikiančios įmonės. Jų dalis sudarė 18 proc. kūrybinių veiklų pajamų.
  8. Valstybės dotacija kūrybinėms ekonominėms veikloms sudaro 15 proc. visų veiklų pajamų. Didžioji šios dotacijos dalis naudojama scenos menui ir kultūrinių įstaigų veiklai remti.
  9. 2002 m. kūrybinės ekonominės veiklos srityje vidutiniškai dirbo 57 tūkst. darbuotojų, arba 4 proc. šalies dirbančiųjų. Kūryba ir su ja susijęs darbas buvo 7126 įmonių ir biudžetinių įstaigų veiklos pagrindas.
  10. Pelningiausia buvo užsiimti leidyba. Vidutiniškai per mėnesį leidybos įmonės savininkas gavo 2,9 tūkst. Lt grynojo pelno.
  11. Televizijos ir radijo rinkoje, kurios bendrosios pajamos 2002 m sudarė (kartu su valstybės dotacija Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai) 224,5 mln. Lt, daugiausia pajamų uždirbo televizijos programų transliuotojai – 130,6 mln. Lt (iš jų 37 mln. valstybės biudžeto dotacija).
  12. Pagrindinis reklamos agentūrų pajamų šaltinis buvo originalios reklamos gamyba ir išdėstymas – 2002 m. sudarė 90 proc. pajamų, o užsienio reklamos produktų pritaikymas – 10 proc.
  13. Lietuvos reklamos rinka turi dar didelį augimo potencialą, nes, palyginti su Estija ir Latvija, kur vienam gyventojui tenka atitinkamai 38 ir 29 eurų vertės reklamos, Lietuvoje šis rodiklis sudaro tik 19 eurų.
  14. Didžioji dalis pajamų, gautų už parduotus kūrinius – 0,6 mln. Lt, arba 78 proc. visų pajamų, buvo išmokėta parduotų kūrinių autoriams, o už savo paslaugas galerijos pelnė vidutiniškai 22 proc. visų lėšų.

Tyrimą įgyvendino: dr. Margarita Starkevičiūtė

Įgyvendinimo metai: 2003

Tyrimo medžiaga: Kūrybinių ekonominių veiklų vertinimas