Kultūros ir meno institucijų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studija

Tyrimo tikslas: ši galimybių studija parengta siekiant gerinti nacionalinių ir Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros ir meno įstaigų valdymą ir veiklą, glaudžiau susieti veiklos rezultatus su skiriamu finansavimu ir tobulinti veiklos stebėsenos bei vertinimo sistemą.

Svarbiausios tyrimo išvados:

  1. Palyginti su biudžetinės įstaigos statusu, viešosios įstaigos statusas kultūros ir meno įstaigai suteiktų daugiau savarankiškumo.
  2. Vienareikšmiškai svarbus atskirai paimtas valdymo aspektas ir tuo pačiu argumentas VšĮ naudai yra galimybė laisviau disponuoti savo uždirbtomis lėšomis. Taigi, jei kultūros ir meno įstaiga reikšmingą savo pajamų dalį užsidirba pati, ji turėtų būti pertvarkoma į viešąją įstaigą.
  3. Jei vieninteliu kultūros ir meno įstaigų steigėju ir reikšmingu biudžetinio finansavimo įstaigos veiklai ir infrastruktūrai teikėju po pertvarkymo išliks valstybė (Kultūros ministerija), visos kitos viešosios įstaigos teikiamos savarankiškumo galimybės (etatų skaičius, darbuotojų atlyginimai), tikėtina, liktų lygiai taip pat kontroliuojami, kaip iki šiol.
  4. Svarbu atsižvelgti į ministerijos norą atsidėti labiau strateginiams kultūros ir meno įstaigų valdymo reikalams, atsisakyti smulkmeniškos operacinės įstaigų veiklos stebėsenos, suteikiant įstaigų vadovams daugiau galimybių, tačiau kartu ir daugiau atsakomybės dėl veiklos rezultatų. Tam pasitarnautų kolektyvinis įstaigos organas – valdyba, į kurią galėtų būti kviečiami ne tik Kultūros ministerijos atstovai ar kultūros ir meno srities ekspertai. Tačiau šiai galimybei realizuoti paprasčiau būtų pakeisti biudžetinių įstaigų įstatymą, jame numatant galimybę steigti valdybą, nei vien dėl to visas įstaigas pertvarkyti į viešąsias.
  5. Pats rimčiausias argumentas už viešosios valdymo įstaigos statusą, nepriklausomai nuo pačių įstaigų uždirbamų lėšų, būtų siekis tiek į įstaigos valdymą, tiek į įstaigos veiklos finansavimą pritraukti daugiau dalininkų (savivaldybių ir, pavyzdžiui, universitetų). Išskyrus galbūt nacionalines įstaigas (nors ir jų paslaugomis visų pirma naudojasi atitinkamos savivaldybės/apskrities gyventojai), šis argumentas rimtai svarstytinas dėl visų ministerijai pavaldžių įstaigų.
  6. Kultūros ir meno įstaigų valdymo tobulinimo kryptys yra:
    1. Kultūros ir meno įstaigų veiklos stebėsenos tobulinimas;
    2. Susitarimai tarp įstaigų (vadovų) ir Kultūros ministro dėl įstaigų veiklos rezultatų;
    3. Galimybių ministerijai pavaldžioms ir nacionalinėms kultūros ir meno įstaigoms pasirinkti veiklos teisinės formą sudarymas bei kolektyvinio valdymo organo (valdybos) įvedimas;
    4. Įstaigų tinklo optimizavimas.

Tyrimą atliko: UAB „ESTEP Vilnius“

Atlikimo metai: 2014

Visas tyrimas: KMI veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studija