Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas menininkų mainų rezidencijų infrastruktūros plėtros galimybių klausimu.
Svarbiausios tyrimo išvados:
- Vertinant Lietuvos kultūros politiką pagal prieš tyrime išvardintus kriterijus bei remiantis tyrime dalyvavusių ekspertų ir menininkų nuomonėmis bei Kultūros ministerijos teisės aktais, galima daryti išvadą, kad valstybė iš dalies tenkina menininkų ir ekspertų lūkesčius bei poreikius kalbant apie menininkų mainų rezidencijas Lietuvoje.
- Vyksta tik dalinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o susikalbėjimas su privačiu sektoriumi yra dar sunkesnis: valdžia mažai skatina verslo sektorių remti kultūros sritį, nes nėra susiformavusių tokių verslo tradicijų. Taip pat vis dar tebėra ignoruojamos kultūrinės industrijos bei žvelgiama į trumpalaikius, greitus rezultatus, o ne į ilgalaikes strategiškas investicijas.
Svarbiausios tyrimo rekomendacijos:
- Būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti vietines savivaldybes prisidėti prie menininkų mainų rezidencijų infrastruktūros plėtros – ES fondų lėšų pritraukimas padėtų spręsti šį klausimą.
- Rekomenduotina sukurti duomenų bazę, sujungiančią informaciją apie kultūros ir meno kūrėjų rezidencijas į vientisą sistemą. Šiuo metu tik pradedamas sistemingas duomenų rinkimas, apdorojimas ir pateikimas. Tokia duomenų bazė palengvintų tiek bendradarbiavimą tarp pačių menininkų, tiek bendradarbiavimą su užsienio partneriais.
- Žinant, kad Lietuvos meno rinka yra gan silpna, vertėtų paskatinti ne tiek LR kultūros ministeriją, kiek meno organizacijas bei kultūros institucijas rengti daugiau veiklų, susijusių su šios rinkos plėtra. Kaip teigiamą pavyzdį galima nurodyti Šiaurės šalių patirtį, kaip antai Danijoje teikiamos dotacijos ir individualių menininkų tarptautinėms iniciatyvoms, jei jos skatina šalies kultūros plėtrą.
- Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas kultūros srityje diplomatiniu lygmeniu su Šiaurės šalimis kol kas išlieka mažų mažiausiai neaktyvus. Vienas tokių potencialiai vertingų variantų yra pačių ministerijos darbuotojų atranka bei siuntimas stažuotis į atitinkamai parinktas Šiaurės šalis. Taip būtų skatinama efektyvesnė sąveika visų pirma institucijų lygmeniu, o sukauptą tarnautojų patirtį būtų galima pritaikyti kultūros ir meno kūrėjų rezidencijų atveju.
Tyrimą atliko: Ramūnas Trimakas (Mykolo Romerio universitetas)
Atlikimo metai: 2012
Visas tyrimas: Menininkų mainų rezidencijų infrastruktūros galimybių studija